ŽALOS ATLYGINIMO TVARka

Kokia yra žalos atlyginimo tvarka? Asmenys patyrę žalą dėl kitų asmenų veiksmų turi teisę kreiptis į teismą su prašymu atlyginti nuostolius, kurie išreiškiami kaip žalos atlyginimas pinigine forma. Žala visada turi būti įvertinama ir išreiškiama pinigais. Iš esmės žala gali būti apibrėžiama kaip pakenkimu tam tikram turtui dėl ko sumažėjo turto vertė ar pablogėjo kokybė.

Turtinę žalą patyręs asmuo gali reikalauti atlyginti tiek tiesioginius, tiek netiesioginius nuostolius. Tiesioginiai nuostoliai – tai asmens turto netekimas ar sužalojimas bei turėtos išlaidos, pavyzdžiui, užliejus butą, po vagystės.

Tuo tarpu netiesioginiai nuostoliai – tai negautos pajamos dėl kito asmens neteisėtų veiksmų, pavyzdžiui, negautas nuomos mokestis. Pažymėtina, kad patirtos turtinės žalos faktą turi įrodyti nuketėjęs asmuo. Jeigu žalos faktas įrodytas, tačiau nuostolių dydžio įrodyti nukentėjęs asmuo objektyviai negali, tai jų dydį nustato teismas. 

Taip pat asmuo patyręs žalą sveikatai ir gyvybei turi teisę prašyti atlyginti neturinę žalą dėl patirto fizinio skausmo ir dvasinių išgyvenimų.

PRIVALUMAI

*Patirtis žalos atlyginimo bylose;

*Greitas teisminių dokumentų paruošimas per 1 d.;

*Aiški teisinių paslaugų kaina;

*Patogus teisinių paslaugų suteikimas nuotoliniu būdu.

TEISINIŲ PASLAUGŲ KAINA – 350 EUR

*Civilinio ieškinio paruošimas;

*Civilinio ieškinio priedų paruošimas;

*Civilinio ieškinio ir priedų pateikimas teismui;

*2 valandų teisinė konsultaciją.

NEGAUTŲ PAJAMŲ FORMA

Negautos pajamos yra nuostoliai, apibūdinami kaip pagrįstas tikėtinumas gauti pajamas ateityje, jeigu nebūtųkito asmens neteisėtų veiksmų.

Šiuo atveju pajamos suprantamos kaip pinigų sumą, kuria asmuo praturtėtų vykdydamas apribotą veiklą. Teismas vertindamas negautų pajamų tikėtinumą remiasi šiais kriterijais: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. 

Atitinkamai, nukentėjęs asmuo privalo įrodyti negautų pajamų faktą, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Pažymėtina, kad patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti nukentėjusio asmens pagrįsti ir realūs, o ne tikėtinos pajamos. 

Negautos pajamos suprantamos kaip grynos pajamos, iš kurių atskaitomos visos sąnaudos, reikalingos pajamoms uždirbti, bei mokesčiai, jeigu gautas žalos atlyginimas nėra apmokestinamas. 

BŪDAI IR DYDIS

Žala gali būti atlyginama dviem būdais: kompensuojant žalą pinigais ar grąžinant tokį pat daiktą arba atkuriant sugadinimus. Asmuo, kuriam yra padaryta žala, turi teisę reikalauti atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį.

Tačiau nukentėjusysis neturi atsidurti nei geresnėje, nei blogesnėje padėtyje, kokia buvo iki žalos atsiradimo. Nuostoliai gali būti apskaičiuoti abstrakčiai arba konkrečiai. Abstrakčiai – tai reiškia, kad nuostolių dydžio įrodinėti nereikia, nes žalos dydžio neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. 

Kitu atveju, kai žalos dydį galima nustatyti konkrečiai, žalos dydis tiksliai įvertinamas pinigais ir nukentėjęs asmuo turi įrodyti šių nuostolių dydį. 

Žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną.

Jeigu kainų taikymas galėtų reikšti nukentėjusiojo arba nepagrįstą praturtėjimą, kai jam kompensuojam daugiau, negu padaryta žalos, arba nevisišką žalos atlyginimą, teismas vadovaujasi kainomis, kurios buvo arba žalos padarymo, arba ieškinio pareiškimo dieną. 

UŽLIEJUS BUTĄ

Atsakomybė statinio savininkams atsiranda be kaltės, jei žala atsirado dėl statinio trūkumo. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto savininko (valdytojo) veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto.

Kai žala atsiranda ne dėl statinių sugriuvimo ar trūkumų, bet dėl kitų priežasčių, reikia nukentėjusiam asmeniui įrodyti, kad ji patirta dėl kito asmens neteisėtų veiksmų ar pareigų neatlikimo.

Pavyzdžiui, žalai atsiradus dėl daugiabučiame name užsikimšusio vamzdyno užliejus vieną iš butų ir apgadinus įrangą, teismas konstatavo, kad buitinė kanalizacija užsikimšo ne dėl jos konstrukcijų trūkumų.

Žalos gali būti padaroma ne tik bendram daiktui, bet ir netinkamai eksploatuojant bendrą daiktą, pavyzdžiui, bendro naudojimo elektros instaliacijos ar vandentiekio gedimai. Tokiu atveju žala padaroma bendraturčio asmenine nuosavybe priklausančiam butui ar pastato daliai. 

Dėl tokios žalos atsakyti turės visi bendraturčiai, o atlygintinos žalos dydis turėtų būti mažinamas nukentėjusiam bendraturčiui, kuris taip pat yra atsakingas už tinkamo bendro daikto eksploatavimo užtikrinimą, tenkančia dalimi.

STATINIO TRŪKUMAI

Statinio trūkumai netinkamos kokybės stogo danga (nesandari ir neapsaugota nuo atmosferos poveikio), atidengtas priešgaisrinio vandens rezervuaro šulinys, trūkusi plastikinio vandens vamzdžio jungtis, daugiabučio namo bute netinkamai įrengta dušo kabina ar nesandari vonios įranga, trūkęs vandens tiekimo vamzdistačiau nuo daugiabučio namo stogo ant automobilio nukritęs ledo (sniego) gabalas nėra statinio (stogo) trūkumas. 

Kelio trūkumais laikoma ženklais nepažymėta duobė kelyje, tačiau nei šaligatvio apledėjimas, nei kelyje buvusios akmenų ir padangos atplaišos ar prie šaligatvio gyventojų savavališkai įrengti atitvarai (metaliniai stulpai) nėra kelio trūkumai.

TAIP PAT SKAITYKITE KAIP REMONTUOTI BENDRĄJĄ DALINĘ NUOSAVYBĘ

JEI KILO KLAUSIMŲ DĖL ŽALOS ATLYGINIMO, SUSISIEKITE!

Advokato padėjėjas Julius Paškevičius

Mob. 8 640 65658

El. paštas julius@juliuspaskevicius.lt

Šiame pranešime pateikta informacija nėra advokato teikiamos teisinės paslaugos kaip jos apibrėžtos LR advokatūros įstatyme. Visa pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nesiekiant suteikti išsamią teisinę konsultaciją.

Susisiekite Šia forma arba +370 640 65658