Nuolatinė gyvenamoji vieta – Laimėta

Civilinė byla Nr. e2YT-370-182/2018 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – nuolatinė gyvenamoji vieta

Klientui išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į lėšas banko sąskaitoje, nustačius palikėjo gyvenamąją vietą Lietuvoje. Laimėta Byla.

Alytaus apylinės teismo Druskininkų rūmų teisėja Nina Butnorienė, sekretoriaujant Jolantai Lasevičienei, dalyvaujant pareiškėjai L. A., jos atstovei advokatei Inai Kurauskienei, suinteresuotam asmeniui notarei Jūratei Ladauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. A. pareiškimą suinteresuotam asmeniui notarei Jūratei Ladauskaitei dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – nuolatinė gyvenamoji vieta.

Teismas nustatė, kad pareiškėja, siekdama, kad jai būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į pinigines lėšas, esančias AB SEB banko sąskaitose, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. A., asmens kodas ( – ), mirusio ( – ), nuolatinė gyvenamoji vieta ir palikimo po D. A. mirties atsiradimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, ( – ). Nurodė, kad ( – ) Jungtinėje Karalystėje mirė pareiškėjos brolis D. A.. Druskininkų savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyrius ( – ) apskaitė Norfolko grafystės išduotą mirties civilinės būklės aktą ir atliko mirties įrašą Nr. ( – ).

Ką turėčiau žinoti apie avanso susigrąžinimą iš pardavėjo?

Po brolio mirties pareiškėja L. A. kreipėsi į Druskininkų savivaldybės 2-ąjį notaro biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, kadangi palikėjas savo vardu Lietuvos Respublikos teritorijoje turėjo nekilnojamojo turto. 2017 m. rugpjūčio 7 d. pareiškėjai buvo išduotas liudijimas patvirtinantis, kad ji priėmė palikimą po savo brolio – palikėjo D. A. mirties. Tačiau 2017 m. spalio 31 d. Druskininkų savivaldybės 2-asis notaro biuras atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į pinigines palikėjo lėšas, esančias AB SEB banko sąskaitoje, motyvuojant tuo, kad palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje. Iš vienos pusės, palikėjas turi Lietuvoje nekilnojamąjį turtą, Lietuvoje esančiame banke laiko lėšas, iš kitos pusės – jis deklaravo išvykimą į Airiją, bet mirė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės A. J. Karalystėje.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – nuolatinė gyvenamoji vieta

Pareiškėjos atstovė pareiškimą prašo tenkinti ir papildomai paaiškino, kad kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo buvo būtina, nes, mirus pareiškėjos broliui, kilo klausimas dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Visiškai pagrįstai notarė išdavė paveldėjimo teisės liudijimą į nekilnojamąjį turtą pagal nekilnojamojo turto buvimo vietą, tačiau dėl to, kad notarė galėjo vadovautis tik duomenimis iš registrų, o D. A. buvo deklaravęs išvykimą į užsienį bei mirė Jungtinėje Karalystėje, atsirado prieštaravimai dėl jo nuolatinės gyvenamosios vietos.

Notaras nėra ta institucija, kuri esant tokiems prieštaringiems duomenims, galėtų nustatyti D. A. nuolatinę gyvenamąją vietą ir kur turi būti išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas į kitą turtą (ne į nekilnojamąjį turtą). Reikia vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir Civilinio kodekso nuostatomis, numatančiomis, kad, jeigu palikėjas gyvena keliose vietose, jo palikimo atsiradimo vieta laikoma jo ekonominių ar asmeninių interesų vyraujanti vieta. D. A. pinigines lėšas laikė Lietuvos banke. Be to, jo socialiniai ryšiai nebuvo nutrūkę su pareiškėja bei motina. Visi D. A. veiksmai patvirtina, kad pagrindinė ekonominių ir socialinių jo interesų buvimo vieta buvo Lietuvoje.

Pareiškimas tenkintinas – nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta Lietuvoje.

Pareiškėjos, jos atstovės, suinteresuoto asmens paaiškinimais, liudytojos M. A. parodymais, bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjos L. A. brolis D. A. 2013 m. kovo 25 d. deklaravo išvykimą į Airiją, mirė ( – ). Jungtinėje Karalystėje. Pareiškėja yra ketvirtos eilės įpėdinė pagal įstatymą, ji kreipėsi dėl paveldėjimo į notarę. 2017 m. rugpjūčio 7 d. pareiškėjai L. A. išduotas liudijimas, iš kurio matyti, kad pareiškėja priėmė palikimą po savo brolio D. A. mirties, paduodama notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Be to, iš paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo matyti, kad pareiškėja paveldėjo D. A. turtą po jo mirties, esantį ( – ), kurį D. A. įgijo 2014 m. balandžio 10 d., tai yra, po to, kai deklaravo išvykimą į Airiją. Notarė pareiškėjai išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą dėl palikėjui D. A. priklausiusio nekilnojamojo turto, tačiau atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į pinigines palikėjo lėšas, esančias AB SEB banko sąskaitoje, motyvuojant tuo, kad palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje.

Pačiau apie bylą skaitykite čia.

Pareiškėja nurodė, kad jos brolio D. A. ekonominiai ir asmeniniai interesai buvo sukoncentruoti į namą su žemės sklypu, esantį ( – ), kurį jis planavo užsidirbęs pinigų rekonstruoti ir jame įsikurti. Aplinkybes, kad D. A. išvyko į užsienį tik užsidirbti, nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje įsigijo po išvykimo į užsienį fakto deklaravimo, o į Lietuvą grįždavo dažnai, patvirtino ir liudytoja – D. A. motina M. A..

Byloje esantys įrodymai įrodo palikėjo sąsajas su jo gyvenamąja vieta Lietuvos Respublikoje, todėl teismas neturi pagrindo nesutikti su pareiškėjos argumentais, kad D. A. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Lietuvos Respublikoje, jo turėto nekilnojamojo turto adresu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–268, 270, 448 straipsniais, nutarė pareiškimą tenkinti.

Tam, kad būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. A., asmens kodas ( – ), mirusio ( – ), nuolatinė gyvenamoji vieta ir palikimo po D. A. mirties atsiradimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, ( – ).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Teisėja Nina Butnorienė

Susisiekite Šia forma arba +370 640 65658