Iškeldinimas iš namo po varžytinių – Laimėta

Civilinė byla Nr. e2-4855-921/2020 – iškeldinimas iš namo po varžytinių

Iškeldinimas iš namo po varžytinių – buvę namo savininkai iškeldinti iš kliento nuosavybės. Laimėta bylą.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jurgita Sujetienė, sekretoriaujant Sonatai Skučienei, Enrikai Venslauskienei, dalyvaujant ieškovui R. P., jo atstovui advokato padėjėjui Juliui Paškevičiui, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo  R. P. ieškinį atsakovams J. J. ir R. J. dėl iškeldinimo.

Kiek kainuoja iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų?

Teismas nustatė, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl atsakobų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (neskelbtina); priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, jog ieškovas (neskelbtina) pagal (neskelbtina) Turto pardavimo iš varžytynių aktą nuosavybes teise įgijo žemės sklypą su statiniais, esančius adresu (neskelbtina). Nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklausė atsakovams. Kadangi atsakovai ieškovo įsigyto nuosavybės teise nekilnojamojo turto neatlaisvino, ieškovas raštu kreipėsi į atsakovus su prašymu išsikelti iš ieškovui nuosavybės teise priklausančių patalpų. Atsakovai iš gyvenamųjų patalpų sutiko išsikelti iki 2020 m. sausio 1 d., tačiau iki šiol patalpų neatlaisvino, todėl ieškovas kreipiasi į teismą dėl atsakovų iškeldinimo.

Atsakovai, būdami tinkamai informuoti apie 2020 m. liepos 30 d. 13 val. 30 min. vyksiantį teismo posėdį, į jį neatvyko. 2020 m. liepos 29 d. atsakovų atstovė advokatė Rasa Gradauskienė pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Prašyme nurodė, jog ji yra suplanavusi kasmetines atostogas laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 23 d. iki rugpjūčio 17 d., todėl 2020 m. liepos 30 d. teismo posėdyje dalyvauti negali. Be to, pažymėjo, jog atsakovai nurodė, jog yra reali galimybė ginčą tarp šalių išspręsti taikiai.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis numato, jog tuo atveju, kai į teismo posėdį neatvyksta atsakovas, kuriam tinkamai nepranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai atsakovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta atsakovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta atsakovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis.

Sprendimas už akių – iškeldinimas iš namo po varžytinių.

Ieškovas ir jo atstovas 2020 m. liepos 30 d. teismo posėdžio metu neatvykusių atsakovų atžvilgiu prašė priimti sprendimą už akių. Ieškovo atstovo advokato padėjėjo nuomone, atsakovų atstovės advokatės nurodyta priežastis (suplanuotos kasmetinės atostogos) negali būti laikoma svarbia priežastimi atidėti bylos nagrinėjimą. Taip pat pažymėjo, jog šiuo metu nėra jokių galimybių tarp šalių iškilusį ginčą išspręsti taikiai.

Teismas sprendžia, jog ieškovo ir jo atstovo advokato padėjėjo prašymas priimti sprendimą už akių yra pagrįstas, todėl jį tenkina. Teismas, nuspręsdamas priimti sprendimą už akių, atsižvelgia į tai, kad civilinė byla dėl iškeldinimo buvo iškelta dar 2020 m. sausio 29 d. Atsakovai apie bylos iškėlimą buvo informuoti tinkamai, CPK nustatyta tvarka. Atsakovė 2020 m. balandžio 16 d. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškovu mėgina išspręsti ginčą taikiai. Kitų nesutikimo su ieškiniu argumentų, nenurodė. Kaip minėta aukščiau, tai, kad tarp šalių yra galimybė išspręsti ginčą taikiai, nurodė ir atsakovų atstovė advokatė 2020 m. liepos 29 d. pateiktame prašyme. Tuo tarpu tiek ieškovas, tiek jo atstovas advokato padėjėjas 2020 m. liepos 30 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad jokių galimybių išspręsti tarp šalių iškilusį ginčą taikiai nėra.

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai – iškeldinimas iš namo po varžytinių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, gyvenamasis namas ir kiemo statiniai, esantys adresu (neskelbtina). Kauno rajono savivaldybės administracijos Lapių seniūnijos pažyma patvirtina, kad atsakovai savo gyvenamąją vietą yra deklaravę adresu (neskelbtina). Iš ieškinyje išdėstytų aplinkybių nustatyta, jog atsakovai šiuo metu faktiškai ir gyvena ieškovui nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name. Byloje yra pateikti įrodymai, kad ieškovas kreipėsi į atsakovus su raginimu išsikelti iš gyvenamųjų patalpų. Byloje nėra duomenų, kad ieškovo prašymas būtų įvykdytas.

Savininko nuosavybės teisė

Savininko nuosavybės teisės turinį sudaro valdymas, naudojimasis jam priklausančiomis patalpomis, disponavimas jomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė yra absoliuti, savininkas ją gali ginti nuo bet kokio pažeidimo (CK 4.98 straipsnis).

Byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovai šiuo metu turi kokį nors teisinį pagrindą gyventi ieškovui nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name ar galimai egzistuoja aplinkybės, trukdančios atsakovus iškeldinti iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo. Akivaizdu, kad atsakovai, neišsikeldami iš ieškovui priklausančių gyvenamųjų patalpų bei naudodamiesi jomis, pažeidžia ieškovo, kaip turto savininko teises, todėl ieškovo reikalavimas iškeldinti atsakovus iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio adresu (neskelbtina), yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkinamas. Tokiu atveju atsakovai iškeldinami iš gyvenamųjų patalpų, esančių (neskelbtina), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Plačiau apie bylą skaitykite čia.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pateikė įrodymus, kad turėjo 745 Eur bylinėjimosi išlaidų (75 Eur žyminio mokesčio ir 670 Eur atstovavimo išlaidų). Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas, ieškovui iš atsakovų priteisiama lygiomis dalimis, t. y. po 372,50 Eur, bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovų valstybei priteisiama lygiomis dalimis, t. y. po 8,06 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285, 286 straipsniais

n u s p r e n d ž i a – iškeldinimo iš namo po varžytinių:

ieškinį tenkinti visiškai.

Iškeldinti atsakovus J. J., asmens kodas (neskelbtina), ir R. J., asmens kodas (neskelbtina), iš gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (neskelbtina), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Priteisti ieškovui R. P., asmens kodas (neskelbtina), iš atsakovų  J. J., asmens kodas  (neskelbtina), ir R. J., asmens kodas (neskelbtina), lygiomis dalimis, t. y. po 372,50 Eur (tris šimtus septyniasdešimt du eurus ir 50 ct), bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jurgita Sujetienė

Jei susidūrėte su panašia situacija, susisiekite!

Advokato padėjėjas Julius Paškevičius

Mob. 8 640 65658

El. paštas julius@juliuspaskevicius.lt

Susisiekite Šia forma arba +370 640 65658