Antstolio veiksmai sprendimo vykdymo procese – Laimėta

Civilinė byla Nr. e2S-1318-480/2021 – Teismo sprendimų vykdymas

Klientui sėkmingai atstovauta teismo sprendimo vykdymo procese

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. J. ir R. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-8840-475/2021 pagal pareiškėjų J. J. ir R. J. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei A. A. ir R. P. dėl antstolio veiksmų.

TEISMAS NUSTATĖ:

Pareiškėjai (skolininkai) J. J. ir R. J.  pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydami panaikinti antstolės Audronės Adomaitienės 2021 m. vasario 22 d. patvarkymą dėl prašymo netenkinimo Nr. S-21-36-4619 vykdomojoje byloje Nr. 0036/21/00116 ir patenkinti pareiškėjų prašymą pratęsti terminą sprendimo įvykdymui ir leisti išsikelti iš gyvenamųjų patalpų, esančių (neskelbtina) iki 2021 m. birželio 1 d.

TEISMAS KONSTATUOJA:

Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Taigi vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139-706/2016). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0036/21/00116 nustatyta, kad antstolė Audronė Adomaitienė atlieka vykdymo veiksmus pagal Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-4855-921/2020 dėl priverstinio iškeldinimo R. P. naudai. Minėtas vykdomasis raštas antstolės kontoroje buvo priimtas vykdyti 2021 m. sausio 28 d. patvarkymu dėl priverstinio iškeldinimo ir vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-21-36-2690, kuriuo skolininkai J. J. ir R. J. buvo informuoti, kad per 30 dienų nuo procesinių dokumentų gavimo turi įvykdyti teismo sprendimą, t. y. išsikelti iš gyvenamųjų patalpų, esančių (neskelbtina), ir sumokėti vykdymo išlaidas į antstolės depozitinę sąskaitą. 2021 m. vasario 10 d. antstolės kontoroje buvo gautas skolininkų 2021 m. vasario 9 d. prašymas dėl iškeldinimo termino pratęsimo, kuris 2021 m. vasario 22 d. patvarkymu Nr. S-21-36-4619 patenkintas nebuvo ir dėl kurio skolininkai 2021 m. kovo 3 d. pateikė skundą, prašydami šį patvarkymą panaikinti ir patenkinti prašymą, pratęsiant termino sprendimo įvykdymui ir leisti išsikelti iš gyvenamųjų patalpų iki 2021 m. birželio 1 d.

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą dėl antstolio veiksmų atmetė, nes sprendė, jog pareiškėjai, remdamiesi Lietuvoje paskelbta COVID-19 situacija, prašymu dėl vykdymo veiksmų atidėjimo siekia ne kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą, o vilkinti vykdymo procesą. Teismas, nenustatęs, kad pareiškėja būtų bandžiusi ieškotis darbo ar kreiptis į valstybės institucijas dėl socialinio būsto suteikimo, konstatavo, jog pareiškėjai nedėjo jokių pastangų kuo greičiau įvykdyti priimtą teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, vykdymo veiksmų atidėjimas šioje vykdomojoje byloje ne tik pažeistų išieškotojo interesus, bet ir užkirstų kelią kuo greičiau ir realiai įvykdyti teismo procesinį sprendimą.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-4855-921/2020 2020 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu už akių ieškovo R. P. ieškinį tenkino visiškai – iškeldino atsakovus J. J. ir R. J.  iš gyvenamųjų patalpų, esančių (neskelbtina), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; priteisė ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 372,50 Eur, bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 8,06 Eur, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Sprendimas už akių įsiteisėjo 2020 m. rugpjūčio 26 d. Kauno apylinkės teismui 2020 m. rugpjūčio 27 d. teismui buvo pateiktas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kurio teismas civilinėje byloje Nr. e2-24617-921/2020 2020 m. spalio 14 d. nutartimi netenkino. Ši nutartis įsiteisėjo 2020 m. gruodžio 22 d. Kauno apygardos teismui civilinėje byloje Nr. e2S-1976-587/2020 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartį palikus nepakeistą.

Atskirajame skunde apeliantai nurodo, kad nesinaudoja nei elektroniniu paštu, nei elektronine bankininkyste ir elektroniniu parašu, kas labai apsunkina operatyvų dokumentų, prašymų padavimą ir atsakymų gavimą, o teismas visiškai nevertino, kad dėl amžiaus ir žinių stokos pareiškėjai neturi galimybės nei kreiptis į Užimtumo tarnybą, nei dėl socialinio būsto gavimo. Taip pat nurodo, kad teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, jog raginimo įvykdyti sprendimą laiku buvo CPK 627 straipsnyje nustatyti pagrindai. Pareiškėjams bandant įvykdyti antstolio raginimą ir išsikelti, sutriko pareiškėjo sveikata.

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs skundo argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2007). Antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus, kai nustato, jog yra Civilinio proceso kodekso 626 straipsnio 1, 2 dalyje įtvirtinti pagrindai. Kitais atvejais, nustatytais Civilinio proceso kodekso 627 straipsnyje, antstolis turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą, t. y. savarankiškai nuspręsti dėl vykdomosios bylos sustabdymo reikalingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2013). Pažymėtina, kad vykdomoji byla gali būti sustabdyta tik esant įstatyme nustatytam pagrindui. Tuo tarpu antstolis, spręsdamas vykdomosios bylos sustabdymo klausimą, privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų: savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 straipsnio 2 dalis).

CPK 627 straipsnyje yra nustatyta, jog antstolis taip pat gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus šiais atvejais: kai raštu prašo išieškotojas (1 punktas); skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos (2 punktas); kai skolininkas gydosi ligoninėje (3 punktas); kai paskelbta skolininko paieška (CPK 620 straipsnis) (4 punktas); kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška (5 punktas); teismui išreikalavus vykdomąją bylą (6 punktas); kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis skolininkui ar išieškotojui yra atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai (7 punktas).

Įvertinus privalomuosius ir fakultatyviuosius vykdomosios bylos sustabdymo (vykdymo veiksmų atidėjimo) pagrindus, matyti, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjų skundą dėl antstolio veiksmų ir esant pagrįstam pagrindui konstatavo, kad antstolė nepažeidė proceso teisės normų, veikė pagal jai suteiktus įgalinimus, neviršijo savo kompetencijos, priėmė teisėtą, pagrįstą bei motyvuotą sprendimą, kurio panaikinti, pareiškėjų skunde išdėstytais motyvais, nėra teisinio pagrindo, o pareiškėjai prašymu dėl vykdymo veiksmų atidėjimo siekia ne kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą, o vilkinti vykdymo procesą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tuo nesutikti.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjai visais būdais mėgina atidėti išsikėlimą iš suinteresuoto asmens R. P. nuosavybės, nors sprendimas už akių dėl iškeldinimo yra įsiteisėjęs 2020 m. rugpjūčio 26 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjai turėjo visas sąlygas ir galimybes išsikelti, tačiau remdamiesi Lietuvoje paskelbtu karantinu dėl COVID-19 pandemijos, teigia, jog išsikelti neturi galimybės, nors per visą laikotarpį, nuo kada pareiškėjai turėjo išsikelti, karantinas Lietuvoje net nebuvo paskelbtas. Įvertinus tai, kad pareiškėjai nepateikė duomenų, pagrindžiančių aplinkybes apie pastangas siekiant išsikelti iš jiems nepriklausančios nuosavybės, laikytina, jog antstolei nebuvo teisinio pagrindo vadovaujantis CPK 627 straipsniu atidėti vykdymo veiksmų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos teismo nutarties išvada, jog antstolė, atmetusi pareiškėjų prašymą atidėti vykdymo veiksmus, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Atskirajame skunde pareiškėjai nepateikė jokių šią pagrįstą teismo išvadą paneigiančių argumentų.

Plačiau apie bylą skaitykite čia.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais, n u t a r i a :                     

Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjų J. J. ir R. J.  bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis, suinteresuoto asmens R. P.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Albina Rimdeikaitė

Jei susidūrėte su panašia situacija, susisiekite!

Advokato padėjėjas Julius Paškevičius

Mob. 8 640 65658

El. paštas julius@juliuspaskevicius.lt

Susisiekite Šia forma arba +370 640 65658